prentvęn śtgįfa Samžykktir

SAMŽYKKTIR


frį samningavišręšum milli Efnahagsbandalags Evrópu, Kola- og
stįlbandalags Evrópu og ašildarrķkja žeirra og EFTA-rķkjanna um
Evrópska efnahagssvęšiš

Samningsašilar hafa samžykkt eftirfarandi:

vegna 26. gr. og bókunar 13
fyrir gildistöku samningsins skal bandalagiš įsamt žeim
EFTA-rķkjum sem hafa hagsmuna aš gęta athuga hvort skilyrši séu
uppfyllt žegar 26. gr. samningsins, žrįtt fyrir įkvęši fyrstu
mįlsgreinar bókunar 13, gildir milli bandalagsins og hlutašeigandi
EFTA-rķkja į sviši sjįvarśtvegs;

vegna 3. mgr. 56. gr.
litiš er svo į aš oršiš ,,umtalsverš`` ķ 3. mgr. 56. gr. samningsins hafi
sömu merkingu og ķ auglżsingu framkvęmdastjórnarinnar um minni hįttar
samninga sem falla ekki undir 1. mgr. 85. gr. stofnsįttmįla
Efnahagsbandalags Evrópu (Stjtķš. EB nr. C 231, 12.9.1986, bls. 2);

vegna 90. gr.
ķ starfsreglum EES-rįšsins komi fram aš viš įkvaršanatöku męli rįšherrar
EFTA einum rómi;

vegna 91. gr.
EES-rįšiš skal ķ starfsreglum sķnum, ef naušsyn krefur, gera rįš fyrir
aš hęgt verši aš skipa undirnefndir eša starfshópa;

vegna 2. mgr. 91. gr.
ķ starfsreglum EES-rįšsins komi fram aš oršalagiš ,,žegar naušsyn
krefur`` ķ 2. mgr. 91. gr. taki til žeirra ašstęšna žegar
samningsašili nżtir sér rétt til upptöku ķ samręmi viš 2. mgr.
89. gr.;

vegna 3. mgr. 94. gr.
litiš er svo į aš sameiginlega EES-nefndin muni į einum af sķnum
fyrstu fundum, žegar starfsreglur hennar eru samžykktar, taka įkvöršun
um skipun undirnefnda og starfshópa sem sérstök žörf er į til ašstošar viš
framkvęmd verkefna hennar, til dęmis į sviši uppruna og annarra tollamįla.

vegna 5. mgr. 102. gr.
umfang og gildistöku brįšabirgšafrestunar samkvęmt 5. mgr. 102. gr. skal
auglżsa į višeigandi hįtt;


vegna 6. mgr. 102. gr.
6. mgr. 102. gr. gildir eingöngu um réttindi sem ķ raun eru įunnin en
ekki um vęntanlegan rétt. Dęmi um slķk įunnin réttindi:


-- frestun ķ tengslum viš frjįlsa flutninga vinnuafls hefur ekki
įhrif į rétt launžega til aš dvelja įfram ķ landi samningsašila sem
hann flutti til įšur en beitingu reglnanna var frestaš;

-- frestun ķ tengslum viš stašfesturétt hefur ekki įhrif į rétt
fyrirtękis ķ landi samningsašila žar sem žaš hafši stašfestu įšur en
beitingu reglnanna var frestaš;

-- frestun ķ tengslum viš fjįrfestingu, til dęmis ķ fasteignum,
hefur ekki įhrif į fjįrfestingar sem gengiš var frį fyrir žann dag sem
frestunin gekk ķ gildi;

-- frestun ķ tengslum viš opinber innkaup kemur ekki ķ veg fyrir
aš fariš sé eftir samningi sem var geršur įšur en til frestunar kom;

-- frestun ķ tengslum viš višurkenningu prófskķrteinis hefur ekki
įhrif į rétt handhafa žess til aš stunda įfram atvinnustarfsemi sķna
samkvęmt slķku prófskķrteini hjį samningsašila sem ekki veitti
prófskķrteiniš;


vegna 103. gr.
ef EES-rįšiš samžykkir įkvöršun skal 1. mgr. 103. gr. gilda;

vegna 3. mgr. 109. gr.
hugtakiš ,,beiting`` ķ 3. mgr. 109. gr. nęr einnig til framkvęmdar
samningsins;

vegna 111. gr.
frestun hefur ekki góš įhrif į framgang samningsins og ber aš foršast
hana meš öllu móti;

vegna 1. mgr. 112. gr.
įkvęši 1. mgr. 112. gr. nį einnig til ašstęšna į tilteknu svęši;

vegna 123. gr.
žeir munu ekki misbeita įkvęšum 123. gr. til aš koma ķ veg fyrir
birtingu upplżsinga į sviši samkeppni;

vegna 129. gr.
ef einhver žeirra er ekki tilbśinn til aš fullgilda samninginn skulu
undirritunarašilar endurmeta ašstęšurnar;

vegna 129. gr.
ef einhver žeirra fullgildir ekki samninginn
skulu hinir samningsašilarnir boša til rįšstefnu stjórnarerindreka til
aš meta įhrif frįviks frį fullgildingu samningsins og skoša möguleika į
aš samžykkt verši bókun um breytingar sem verša meš fyrirvara um
naušsynlega mešferš innanlands. Slķk rįšstefna skal haldin jafnskjótt
og ljóst er aš einhver samningsašili muni ekki fullgilda samninginn eša
ķ sķšasta lagi ef dagsetning gildistöku samningsins er ekki virt;


vegna bókunar 3
2. -- 7. višbętir veršur fullgeršur fyrir gildistöku samningsins;
semja skal 2. -- 7. višbęti eins skjótt og kostur er og aš minnsta kosti fyrir
1. jślķ 1992. Aš žvķ er 2. višbęti varšar skulu sérfręšingar gera skrį
yfir hrįefni sem falla undir veršbętur į grundvelli hrįefna sem
veršbętur hjį samningsašila taka til fyrir gildistöku samningsins;

vegna 11. gr. bókunar 3
svo aš aušveldara verši aš beita bókun 2 viš frķverslunarsamningana
skal, fyrir gildistöku EES-samningsins, breyta įkvęšum bókunar 3 viš
hvern žessara frķverslunarsamninga hvaš varšar hugtakiš
,,upprunavörur`` og ašferšir viš samvinnu stjórnvalda. Breytingarnar
skulu mišast viš aš ofannefnd įkvęši, mešal annars um sönnun į uppruna
og samvinnu stjórnvalda, verši löguš aš įkvęšum bókunar 4 viš
EES-samninginn eftir žvķ sem hęgt er og aš jafnframt verši višhaldiš
stighękkandi uppsöfnunarkerfi og samsvarandi įkvęšum sem gilda innan ramma
bókunar 3. Žar meš er litiš svo į aš breytingarnar dragi ekki śr žvķ
frjįlsręši sem nęst meš frķverslunarsamningunum;

vegna bókunar 9
fyrir gildistöku samningsins skal bandalagiš og žau EFTA-rķki sem
eiga hagsmuna aš gęta halda įfram višręšum sķnum um ašlögun löggjafar ķ
sambandi viš umflutning į fiski og sjįvarafuršum til aš višunandi
fyrirkomulagi verši komiš į;

vegna 3. mgr. 14. gr. bókunar 11
bandalagiš mun, enda žótt aš öllu
leyti sé tekiš tillit til samręmingarstarfs framkvęmdastjórnarinnar,
koma į beinum samböndum, eins og gerš er grein fyrir ķ vinnuskjali
framkvęmdastjórnarinnar XXI/201/89, ef žaš getur stušlaš aš
sveigjanleika og skilvirkni viš beitingu žessarar bókunar, aš svo miklu
leyti sem žaš er gert į gagnkvęmnisgrundvelli;

vegna bókunar 16 og VI. višauka
tvķhliša višręšur geta fariš fram milli Sviss og žeirra rķkja sem
eiga hagsmuna aš gęta um möguleika į aš višhalda tvķhliša samningum į sviši
félagslegs öryggis eftir aš ašlögunartķmabil ķ tengslum viš frjįlsa
fólksflutninga renna śt;

vegna bókunar 20
samningsašilar skulu, innan ramma hlutašeigandi alžjóšastofnana, śtfęra reglur
um beitingu rįšstafana til betri nżtingar į austurrķska flotanum, og
hafa til hlišsjónar aš hve miklu leyti flotinn muni eiga hlutdeild ķ
žeim markaši sem rįšstafanirnar mišušust viš. Višeigandi tillit skal
tekiš til dagsetningarinnar žegar skuldbindingar Austurrķkis samkvęmt
rįšstöfunum um betri nżtingu öšlast gildi;

vegna bókunar 23 og bókunar 24 (12. gr. um tungumįl)
framkvęmdastjórn EB og eftirlitsstofnun EFTA munu koma į hagnżtu
fyrirkomulagi um gagnkvęma ašstoš eša leggja til ašra višeigandi lausn,
mešal annars varšandi žżšingar;


vegna bókunar 30
eftirtaldar EB-nefndir į sviši hagskżrslugeršar eru žęr sem
EFTA-rķkin skulu taka fullan žįtt ķ samkvęmt 2. gr. žessarar bókunar:


1. Nefnd um hagskżrsluįętlanir Evrópubandalaganna

skipuš ķ samręmi viš:

389D0382:

Įkvöršun rįšsins 89/382/EBE, KBE frį 19. jśnķ 1989 um aš setja į
stofn nefnd um hagskżrsluįętlanir Evrópubandalaganna

(Stjtķš. EB nr. L 181, 28.6.1989, bls. 47);

2. Hagskżrslunefnd um peningamįl, fjįrmįl og
greišslujöfnuš

skipuš ķ samręmi viš:

391D0115:

Įkvöršun rįšsins 91/115/EBE frį 25. febrśar 1991 um aš setja į stofn
hagskżrslunefnd um peningamįl, fjįrmįl og greišslujöfnuš

(Stjtķš. EB nr. L 59, 6.3.1991, bls. 19);

3. Nefnd um trśnašarkvašir ķ hagskżrslum

skipuš ķ samręmi viš:

390R1588:

Reglugerš rįšsins (KBE, EBE) nr. 1588/90 frį 11. jśnķ 1990 um
afhendingu gagna sem eru hįš trśnašarkvöšum ķ hagskżrslum til
Hagstofu Evrópubandalagsins

(Stjtķš. EB nr. L 151, 15.6.1990, bls. 1);

4. Nefnd um samręmingu hagskżrslna um žjóšarframleišslu į
markašsvirši

skipuš ķ samręmi viš:

389L0130:

Tilskipun rįšsins 89/130/EBE, KBE frį 13. febrśar 1989 um
samręmingu skżrslugeršar um verga žjóšarframleišslu į markašsvirši

(Stjtķš. EB nr. L 49, 21.2.1989, bls. 26);

5. Rįšgjafarnefnd um hagskżrslur į sviši efnahags- og
félagsmįla

skipuš ķ samręmi viš:

391D0116:

Įkvöršun rįšsins 91/116/EBE frį 25. febrśar 1989 um aš setja į stofn
evrópska rįšgjafarnefnd um hagskżrslugerš į sviši efnahags-
og félagsmįla

(Stjtķš. EB. nr. L 59, 6.3.1991, bls. 21).

Réttindi og skyldur žessara nefnda falla undir sameiginlega yfirlżsingu
um gildandi reglur ķ mįlum žegar, ķ krafti 76. gr. og VI. hluta
samningsins og samsvarandi bókana, EFTA-rķkin taka fullan žįtt ķ
nefndum EB.

vegna 2. gr. bókunar 36
fyrir gildistöku samningsins munu EFTA-rķkin įkveša fjölda nefndarmanna
frį hverju žingi ķ sameiginlegu EES-žingmannanefndina;


vegna bókunar 37
ķ samręmi viš 6. gr. bókunar 23 mun tilvķsun til rįšgjafarnefndar um
samkeppnishömlur og yfirburšastöšu (reglugerš rįšsins (EBE) nr. 17/62)
einnig taka til:


-- rįšgjafarnefndar um samkeppnishömlur og einokun ķ flutningum
(reglugerš rįšsins (EBE) nr. 1017/68);

-- rįšgjafarnefndar um samninga og yfirburšastöšu ķ flutningum į
sjó (reglugerš rįšsins (EBE) nr. 4056/86);

-- rįšgjafarnefndar um samninga og yfirburšastöšu ķ flutningum ķ
lofti (reglugerš rįšsins (EBE) nr. 3975/87);

vegna bókunar 37
žegar endurskošunarįkvęši 2. mgr. 101. gr. samningsins er beitt
veršur, viš gildistöku samningsins, einni nefnd enn bętt viš skrįna ķ
bókun 37:


-- samręmingarhópur um gagnkvęma višurkenningu į prófskķrteinum į
ęšra skólastigi (tilskipun rįšsins 89/48/EBE).

Tilhögun žįtttöku veršur tilgreind;

vegna bókunar 47
žeir munu bśa til kerfi um gagnkvęma ašstoš yfirvalda sem bera įbyrgš į
aš fariš sé aš įkvęšum bandalagsins og innlendum įkvęšum um vķn į
grundvelli višeigandi įkvęša ķ reglugerš rįšsins (EBE) nr. 2048/89 frį
19. jśnķ 1989 um aš setja almennar reglur um eftirlit meš vķn.
Tilhögun slķkrar gagnkvęmrar ašstošar veršur įkvöršuš fyrir gildistöku
samningsins. Žar til slķku kerfi hefur veriš komiš į skal fariš eftir
višeigandi įkvęšum tvķhliša samninga milli bandalagsins og Sviss og
bandalagsins og Austurrķkis um samvinnu og eftirlit varšandi vķni;

vegna VI. og VII. višauka
frekari sérstakri ašlögun eins og
lżst er ķ skjali samningahóps III frį 11. nóvember 1991 žarf aš
koma ķ kring fyrir gildistöku samningsins į sviši félagslegs öryggis og
gagnkvęmrar višurkenningar į formlegri menntun og hęfi;

vegna VII. višauka
frį gildistöku samningsins mį ekkert rķki sem samningurinn tekur til
skķrskota til 21. gr. tilskipunar rįšsins 75/362/EBE frį 16. jśnķ 1975
(Stjtķš. EB nr. L 167, 30.6.1975, bls. 1) til aš krefjast žess aš
rķkisborgarar annarra rķkja sem samningurinn tekur til ljśki frekari
undirbśningsžjįlfun til žess aš hljóta višurkenningu sem lęknar ķ
almannatryggingakerfi;

vegna VII. višauka
frį gildistöku samningsins mį ekkert rķki sem samningurinn tekur til
skķrskota til 20. gr. tilskipunar rįšsins 78/686/EBE frį 25. jślķ 1978
(Stjtķš. EB nr. L 233, 24.8.1978, bls. 1) til aš krefjast žess aš
rķkisborgarar annarra rķkja sem samningurinn tekur til ljśki frekari
undirbśningsžjįlfun til žess aš hljóta višurkenningu sem tannlęknar ķ
almannatryggingakerfi;


vegna VII. višauka
verkfręšingar ķ Sambandi verkfręšinga, arkitekta og tęknifręšinga ķ
Sviss (REG) falla undir fyrstu undirgrein d-lišar ķ 1. gr. tilskipunar
rįšsins 89/48/EBE frį 21. desember 1988 (Stjtķš. EB nr. L l9,
24.1.1989, bls. 16) um almennt kerfi til višurkenningar į
prófskķrteinum sem veitt eru aš lokinni sérfręšimenntun og
starfsžjįlfun į ęšra skólastigi sem stašiš hefur aš minnsta kosti ķ
žrjś įr, svo fremi žeir uppfylli įkvęši a-lišar ķ 1. gr. tilskipunarinnar;

vegna IX. višauka
fyrir 1. janśar 1993 skulu Finnland, Ķsland og Noregur hvert fyrir sig
taka saman skrį yfir skašatryggingarfyrirtęki sem eru undanžegin kröfum
16. og 17. gr. tilskipunar rįšsins 73/239/EBE (Stjtķš. EB nr. L 228,
16.8.1973, bls. 3) og senda hana til hinna samningsašilanna;

vegna IX. višauka
fyrir 1. janśar 1993 skal Ķsland taka saman skrį yfir lķftryggingarfyrirtęki
sem eru undanžegin kröfum 18., 19. og 20. gr. tilskipunar rįšsins
79/267/EBE (Stjtķš. EB nr. L 63, 13.3.1979, bls. 1) og senda hana til
hinna samningsašilanna;

vegna XIII. višauka
žeir skulu athuga tilskipun rįšsins 91/439/EBE frį 29. jślķ 1991 um
ökuleyfi, ķ samręmi viš sameiginlega samžykkta mįlsmešferš, meš žaš
fyrir augum aš hśn verši tekin upp ķ XIII. višauka um flutningastarfsemi;

vegna XIII. višauka
EFTA-rķki sem eru ašilar aš Evrópusamningi
um störf įhafna ökutękja ķ alžjóšlegum flutningum į vegum (AETR) skulu
fyrir gildistöku samningsins setja eftirfarandi fyrirvara viš AETR:
,,Litiš skal į flutningastarfsemi milli ašila aš EES-samningnum sem
innlenda flutningastarfsemi ķ skilningi AETR aš svo miklu leyti sem
slķk starfsemi fer ekki, viš umflutning, fram į yfirrįšasvęši žrišja
rķkis sem er samningsašili aš AETR.``
Bandalagiš skal gera naušsynlegar rįšstafanir
til žess aš samsvarandi breytingar verši
geršar į fyrirvörum ašildarrķkja EB;

vegna XVI. višauka
litiš er svo į aš 100. gr. samningsins gildi um nefndir į sviši
opinberra innkaupa.
SAMŽYKKTIR

Samningsašilar hafa samžykkt eftirfarandi:

Vegna 15. gr.
gildistaka įkvęšanna sem um getur ķ 15. gr. er hįš tęknilegum erfišleikum viš fjįrlagagerš og skal vera meš fyrirvara um tvķhliša eša marghliša samvinnu į umręddum svišum og hefur ekki frekari įhrif į samvinnuna sem um getur ķ 85. gr. EES-samningsins.

Til aš tryggja rétta gildistöku įkvęšanna sem um getur ķ 15. gr. er sérfręšingum EFTA-rķkjanna heimilt, į tķmabilinu til 1. janśar 1994, aš taka tķmabundiš žįtt ķ nefndum sem eru framkvęmdastjórninni til ašstošar viš stjórnun eša žróun į starfsemi bandalagsins į žeim svišum sem žessi įkvęši taka til.

Hvert EFTA-rķki um sig skal standa straum af žeim kostnaši sem af žessu hlżst.

Vegna 20. gr.
IV. višauki (Orka)
8. 390 L 0547: Tilskipun rįšsins 90/547/EBE og
9. 391 L 0296: Tilskipun rįšsins 91/296/EBE

ķ hugtakinu "višskipti innan EFTA" merkir "EFTA" žau EFTA-rķki žar sem EES-samningurinn hefur öšlast gildi;

XIV. višauki (Samkeppni)
1. 389 R 4064: Reglugerš rįšsins (EBE) nr. 4064/89

ķ hugtökunum "hagsmuni EFTA", ašlögunarlišir a), b), og h), "velta innan EFTA", ašlögunarlišir b) og j) og "ķbśar EFTA", ašlögunarlišur j), merkir "EFTA" žau EFTA-rķki žar sem EES-samningurinn hefur öšlast gildi.
YFIRLŻSING
RĶKISSTJÓRNAR FRAKKLANDS

Frakkland vekur athygli į žvķ aš samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš gildir ekki um lönd og yfirrįšasvęši handan hafsins er tengjast Efnahagsbandalagi Evrópu samkvęmt įkvęšum sįttmįlans um stofnun Efnahagsbandalags Evrópu.

Gjört ķ Brussel hinn sautjįnda dag marsmįnašar 1993.
*****